lescinskas.lt

Neretai pasitaiko, jog tinklaraščių įrašuose kelias iki iliustracijų yra pateikiamas reliatyviai (pvz.: <img src="/images/foo.bar" />). Analogiškas HTML kodas bus pateikiamas ir to tinklaraščio RSS šaltinyje, todėl RSS skaitymo programose arba agregatoriuose tokia iliustracija daugeliu atveju nebus atvaizduota (nes bus ieškoma ne tinklaraščio, o agregatoriaus serveryje).

Šiai situacijai yra du sprendimo būdai: iliutracijų korekcija RSS šaltinyje arba RSS skaitymo programoje ar agregatoriuje (daugelis jų atlieka šį veiksmą).

Pateikiu PHP kodą, kuris tinka abiejais atvejais. Jis HTML kode esantiems paveikslėliams preprend'ina HTTP host'ą:

<?php
// Tekstas, kurį reikia išparsinti:
$blogEntry = 'Kažkoks blogo įrašo tekstas<b>
<img src="http://www.cards.lt/img/cards_logo_small.jpg"
alt="Logo" /></b>
<img alt="Logo"
src="/img/cards-125x125.jpg" width="125" height="125" />';

// RSS'o URL, iš kurio parsinam įrašus (-ą)
$blogUrl = 'http://www.lescinskas.lt/index.php/lt/blog/rss';

$parsedUrl = parse_url($blogUrl);

// Išparsintas įrašas:
$parsedEntry = preg_replace('/(<\s*img [^\>]*src\s*=\s*[\""\']?)(\/[^\""\'\s>]*)/i', '\\1'.$parsedUrl['scheme'].'://'.$parsedUrl['host'].'\\2', $blogEntry);

echo $parsedEntry;
?>


Iliustracija: openidexplained.com

Problema

    Šiuolaikinis žmogus intensyviai dalyvauja įvairių Interneto tinklalapių veikloje: forumuose, socialiniuose tinkluose, naudojasi el. paštu ir t.t. Tam, kad vartotojas būtų identifikuojamas, prisijungiant prie Interneto svetainės, reikia įvesti savo vartotojo vardą (arba el. pašto adresą) bei slaptažodį, tačiau neretai kiekviename tinklalapyje šie prisijungimo duomenys yra skirtingi ir vartotojui reikia įsiminti kiekvieną jų. Nors daugelis naudoja vieną slaptažodį kelioms svetainėms, vartotojo vardai neretai būna skirtingi, kadangi registruojantis įprastas vartotojo vardas gali būti jau naudojamas kito asmens. Be to, ne visuose tinklalapiuose yra skiriama pakankamai vartotojo duomenų saugumui, todėl vartotojas negali būti tikras, jog kažkas kitas neprisijungs prie jo asmeninės Interneto erdvės.

Sprendimo būdai

    Sukurti saugią vieningą vartotojų prisijungimo sistemą keliems tinklalapiams nėra nauja idėja. Google naudoja GMail vartotojų duomenis įvairioms savo paslaugoms (Reader, Documents, Picasa, Calendar ir t.t.), Microsoft naudoja "Live ID" (anksčiau vadinosi .NET Passport). Lietuvoje taipogi yra panašus sprendimas - Epasas.lt, kurio pagalba galima prisijungti prie klase.lt, skelbimai.lt, skelbikas.lt, supervideo.lt svetainių. Tačiau šie prisijungimo standartai yra uždari ir naudojami tik prisijungimui prie tinklalapių, tiesiogiai priklausančių konkrečioms įmonėms, kurios pasilieka teisę kontroliuoti vartotojo internetinę tapatybę.

OpenID - kas tai?

    OpenID - vieningas ir atviras Interneto tapatybės standartas, kurio pagalba turint vieną OpenID identifikatorių galima prisijungti prie visų Internete esančių tinklalapių, kurie suteikia tokią galimybę. Būdamas atviras ir dokumentuotas, OpenID suteikia galimybę kiekvienam tinklalapiui turėti įdiegtą OpenID vartotojų prisijungimo sistemą. Taip gali būti sutaupomos lėšos, kurios turėtų būti skirtos vartotojų prisijungimo sistemos saugumui užtikrinti. Be to, toks tinklalapis bus patrauklus vartotojui, turinčiam OpenID identifikatorių, kadangi prisijungimo ir registracijos į OpenID palaikantį tinklalapį procesas gali būti pusiau arba pilnai automatizuotas ir greitas.

    OpenID - decentralizuota sistema. Tai reiškia, jog vartotojas gali rinktis iš daugybės skirtingų OpenID tiekėjų, tarp kurių yra ir IT milžinės: "Google", "Verisign", "Yahoo" ir kt.

    Pagrindinės sąvokos:

• Vartotojas - interneto vartotojas (pvz.: Jūs);
• OpenID tiekėjas - interneto servisas, suteikiantis vartotojams OpenID identifikatorius;

• OpenID identifikatorius - Interneto adresas (URL), identifikuojantis vartotoją. OpenID tiekėjai kiekvienam vartotojui suteikia atskirą OpenID adresą, kuris naudojamas prisijungiant prie OpenID palaikančių Interneto svetainių. OpenID identifikatorių pavyzdžiai: http://vartotojo-vardas.myopenid.com, http://www.kitas-openid-tiekejas.com/vartotojo-vardas;
• Tinklalapis - interneto svetainė, kuri naudoja OpenID, leidžiančią vartotojams prisijungti prie to tinklalapio sistemos.

Kaip tai veikia?

1. Vartotojas užsiregistruoja OpenID tiekėjo sistemoje ir gauna OpenID identifikatorių:
   
   
2. Vartotojas ateina į tinklalapį ir OpenID prisijungimo laukelyje įveda savo OpenID identifikatorių:
   
   
3. Vartotojas perkeliamas į OpenID tiekėjo tinklalapį. Šiame etape vartotojas perkeliamas į savo OpenID teikėjo tinklalapį, kuriame jis patvirtina savo tapatybę (pvz.: slaptažodžiu ar kitomis saugumo priemonėmis):
   
   
   Jei vartotojas prie tinklalapio jungiasi pirmą kartą, paprašoma patvirtinimo, jog leidžiama tinklalapiui perduoti prašomus duomenis apie vartotoją:
   
   
4. Vartotojas prijungiamas prie tinklalapio, perduodami duomenys, kurių prašo tinklalapis, vartotojas perkeliamas į tinklalapį jau kaip prisijungęs vartotojas.
5. Jei vartotojas prie tinklalapio prisijungia pirmą kartą ir jam reikia užpildyti papildomus duomenis ar patvirtinti tuos, kuriuos tinklalapis gavo iš OpenID tiekėjo, vartotojo paprašoma tai padaryti.
6. Vartotojas naudojasi tinklalapio funkcijomis, skirtomis registruotiems vartotojams:
   
   

Saugumas

    Kai kurie skeptikai teigia, jog OpenID turi saugumo pažeidžiamumų duomenų vagystės atžvilgiu. Vartotojas, įvedęs savo OpenID identifikatorių žalingame tinklalapyje gali būti perkeliamas ne į savo OpenID tiekėjo tinklalapį, bet į vizualiai panašų kenksmingą tinklalapį. Suvedęs savo prisijungimo duomenis vartotojas juos perduoda sukčiams.

    Tam, kad apsisaugoti nuo galimos duomenų vagystės, reikia rinktis patikimą ir saugų OpenID tiekėją ir naudotis jų siūlomais saugumo sprendimais (pvz.: asmeninė iliustracija, kuri rodoma prisijungus TIK prie tikrojo tinklalapio).

Kas plėtoja ir prižiūri OpenID standartą

    OpenID yra valdomas ir prižiūrimas OpenID fondo. Šio fondo tarybos nariai yra "Google", "Microsoft", "IBM", "Verisign", "Yahoo" ir kt. kompanijų atstovai.

Reziume

    Pastaruoju metu Internetas tampa vis atviresnis ir labiau orientuotas į vartotoją, jo poreikius, asmens duomenų apsaugą. OpenID neabejotinai prisidės prie šio veiksnio ir bus plačiai naudojamas kaip vartotojų tapatybės sistema. Tai patvirtina didžiausių informacinių technologijų kompanijų veiksmai: Google (turintiems tinklaraštį blogspot.com sistemoje) ir Yahoo jau įdiegė OpenID į savo servisus.

Naudingos nuorodos

Oficialus OpenID tinklalapis

OpenID tiekėjai:

OpenID.lt
Person.lt
Manoid.lt
MyOpenID.com

Lietuvos tinklalapiai, prie kurių galima prisijungti su OpenID:

CARDS.LT - elektroniniai atvirukai ir sveikinimai
Fotofabrikas.lt - skaitmeninės nuotraukos internetu
Skaityta.lt - knygų apžvalgos
Gute.lt - vaikiški rūbai
asmeniniai-finansai.lt

Neseniai pasiėmiau iš garantinio aptarnavimo NAUJĄ "Acme V-400x"... Jau trečią sykį. Pagroja, sugenda, priduodi su visa muzika ir, jei yra, kitais duomenimis ir gauni naują, tuščią, gražiai įpakuotą. Atrodo, viskas beveik gražu. Kas keletą mėnesių vis po naują įrenginį turi, kurio nauju nenubraižytų ir nenutrintu paviršiumi gali džiaugtis. Bet...

Tas "bet..." reiškia produktų gamintojų ir/ar tiekėjų savivalę, manipuliavimą vartotojais ir produktų garantinio aptarnavimo sąlygomis. Pamėginkime pamodeliuoti keletą situacijų, su sąlyga, jog garantinis laikotarpis yra lygus nustatytam terminui, pvz.: 1 metai:

1. Konstrukcinis produkto brokas. Jei produktas yra iš esmės brokuotas ir jis galutinai sugenda panaudojus jį n kartų, tuomet kad ir kiek sykių jį gautum naują, praėjus garantiniam laikotarpui teks jį galutinai išmesti ir pirkti kitą produktą.
2. Gaunu naują, bet panaudotą. Keičiant produktą į naują, gaunamas naujas daiktas, tačiau garantija tebėra likusi nuo seno sugedusio produkto. Negi naujai prekei neturėtų būti suteikiama naujo produkto garantija? Šis faktas leidžia tiekėjams manipuliuoti likusia garantija. Pavyzdžiui, grąžini sugedusią prekę, kuriai buvo likęs trumpas garantinis laikotarpis. Palaikę tą prekę kol baigsis garantija, ją grąžina atgal pirkėjui. O tada jau "tavo bėdos" - garantija nebegalioja...
3. Suremontavo, bet sugadino. Atiduodam, pvz.: kompiuterį garantiniam remontui. Atsiėmus pastebi, jog po "taisymo" nebeveikia kitas kompiuterio komponentas (pvz.: CD-ROM), kuriam jau nebetaikoma garantija. Ir nemėgink pasakyt, kad atiduodant į garantinį aptarnavimą jis dar veikė...

Ar neturėtų vartotojų teisių apsaugos tarnyba įvesti kažkokius reikalavimus garantiniam produktų aptarnavimui, kad pažaboti galimą gamintojų ir tiekėjų savivalę?

Firefox, išleisdama 3 versiją, nudžiugino naujomis savybėmis, kiek pasikeitusia išvaizda, tačiau mane nuliūdino AltGr kombinacijų veikimas.

Kadangi pas mane visada įjungtas lietuvių kalbos klavišų išdėstymas, skaičius ir !@#$%^&... simbolius renku laikydamas paspaustą AltGr klavišą, tačiau 90 nebesiveda laikant paspaustą minėtą klavišą, tai dabar nebegaliu aklai rinkti skaičius - reikia pastoviai laviruoti tarp paspausto ir nepastausto AltGr.

Nelabai veikia ši kombinacija ir su "Zend Studio for Eclipse" produktu. Renkant skaičius vietoje 123 gaučiau ą1č2ę3...

Gal kas esat susidūrę su šios problemos sprendimu? Gal Firefox išleis atnaujinimą šiai bėdai ištaisyti, o gal grįžti prie 2-os versijos?..

Turbūt sunku važiuojant autostrada A2 į Vilnių nepastebėti šios reklamos. Didelė, atkreipianti dėmesį...

Bet mane jau juodai užkniso vairuotojai ir, ypač, vairuotojos ir taip pakankamai daug kalbantys telefonu už vairo.

Jei tik kelyje koks nors automobilis "daro nesąmones", itin didelė tikimybė, jog už jo vairo sėdi telefonu kalbanti moteriškė, o tokios reklamos - puiki priemonė tokių "belekaip" važinėjančių automobilių skaičiaus augimui skatinti. Super!

Šįvakar bežiūrėdamas žinias vos neužspringau pamatęs šį vaizdelį. Iš pradžių pagalvojau, kad jau ištūrino šį žmogelį iš savivaldybės ir jis į "stroikes" persimetė. Bet kur tau... Čia, pasirodo, yra "taikos šalmas", nors, mano supratimu, taika ir yra tada, kai šalmų nereikia...

Kaip rekomenduoja šis įsakymas, teikiant viešąsias paslaugas gyventojams rekomenduojama naudotis šiais atviraisiais dokumentų formatais: TXT, HTML, XHTML, CSS, XFORMS, XML, XSL, OpenDocument, PDF, DjVu, MathML, SVG, JPEG, PNG, DXF, GDF, GML, SFS, WMS, WFS, WCS, CS-W, 7-ZIP.

Apmaudu, tačiau patys įstatymų leidėjai siūlo parsisiųsti įstatymo versiją Word 2000 formatu.
Belieka tikėtis, jog Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimas palies ir mūsų valdžios olimpą...

Vaizdelis iš 2008-07-03 vienos Lietuvos televizijų orų prognozės.

Karštas savaitgalis Šiauliuose nusimato. Neveltui Saulės miestas :)

Su bendradarbiais per pietų pertrauką kartais nukeliaujame iki Gedimino prospekte esančios MaXimos.

Visada smagu ten nueiti - prisimenu studijų laikus Vilniaus kolegijoje, kai iš šios parduotuvės pirkdavom vištos kulšeles su batonu ir valgydami prie seimo fontanų šerdavom balandžius. Linksmi būdavo tiek pietūs, tiek ir patys apsipirkimai.

Džiugu, jog ir dabar čia galima praskaidrinti nuotaiką, pvz.: pasiūlant kolegai nusipirkt meduolių prie arbatos :)

Čia quality-control'as, ar kaip?

Smagu ir matyt akcijas "perki 2, pasiimk ir tą likusį trečią":

Beje, už poros dienų buvo likę jau vos 2 sūreliai... Vadinas, nesugundė ši akcija...