Ubuntu 11.04 versija bei jai artimos distribucijos (pvz.: Linux Mint 11) mano nuomone, yra vienas prasčiausių release'ų.

Apie Unity aplinkos nebrandumą rašė Vidmantas, bet net ir standartinėje Gnome aplinkoje (Linux Mint 11 atveju) yra palikta nemažai defektų. Vienas jų - dar nestabilios Compiz versijos (0.9) integravimas, dėl ko neveikia ar veikia nekorektiškai daugelis vizualinių elementų (neveikia Desktop Cube bei kiti plugin'ai, dingsta lango valdymo mygtukai ir t.t.).

Vienas problemos sprendimo būdų, siūlomų įvairiuose forumuose, yra Compiz versijos downgrade'inimas (vietoj nestabilios 0.9 naudojimas 0.8). Tai galima atlikti įvykdžius komandas:

sudo apt-get purge compiz compiz-plugins-extra compiz-plugins-main
sudo apt-get purge compizconfig-settings-manager sudo add-apt-repository ppa:guido-iodice/compiz-0.8.6-natty
sudo apt-get update
sudo apt-get upgrade
sudo apt-get install compiz compiz-core compiz-fusion-plugins-main   compiz-fusion-plugins-extra compiz-fusion-plugins-unsupported compiz-gnome compiz-plugins compizconfig-backend-gconf   compizconfig-settings-manager libdecoration0 python-compizconfig   simple-ccsm

Taip pat galima screen'e paleisti programą ir prisijungti prie jos iš kito kompiuterio (per tą pačią screen'o instanciją). Atsijungus nuo terminalo, programa, paleista per screen'ą, yra vykdoma toliau, tuo tarpu įprastai paleidus programą ir atsijungus nuo terminalo, ji automatiškai išjungiama. Panaudojimas gali būti labai įvairiapusiškas, pvz.: serveryje, kur didelė interneto sparta, per screen'ą paleidžiame Torrent klientą, paleidžiame siųsti failus (žinoma, legalius), ir vėliau iš kito kompiuterio prisijungę prie to paties screen'o toliau naudojamės programa.

Taipogi per screen'ą naudinga paleisti ilgai trunkančias komandas nutolusiame serveryje, kuomet reikia užtikrinti, kad jos baigs vykdytis net ir atsijungus nuo serverio, pvz.: dingus interneto ryšiui ar elektrai.

Screen'as paleidžiamas komanda:
$ screen

Taip pat galima paleidžiant screen'ą, jam suteikti pavadinimą:
$ screen -S <pavadinimas>

Visas paleistų screen instancijų sąrašas:
$ screen -ls

Prisijungti prie screen'o:
$screen -r

Jei paleistos kelios screen'o instancijos, gausite jų sąrašą:
There are screens on:
31296.pavadinimas (04/05/2011 06:04:51 PM) (Detached)
30781.pts-0.paulius (04/05/2011 05:39:06 PM) (Attached)
2 Sockets in /var/run/screen/S-paulius.

Tuomet reiks nurodyti screen'o instancijos pavadinimą, pvz.:
$ screen -r 31296.pavadinimas

Prisijungus prie screen'o, komandos (išeiti, atsijungti, padalinti langą etc.) atliekamos paspaudus klavišų kombinaciją Ctrl+a (toliau - C-a), ją atleidus ir paspaudus kitą klavišą.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skiriasi komandų didžiosios ir mažosios raidės (pvz.: C-a x atlieka kitką nei C-a X).

Komandos

Išeiti (detach - neišjungiant paties screen'o): C-a d
Išeiti (exit - išjungiant screen'ą): C-a \ (taip pat galima išeiti uždarant langus su Ctrl+d)
Užrakinti screen'ą: C-a x

Langų valdymo komandos

Sukuriamas naujas langas: C-a c
Uždaromas esamas langas: C-a k
Atidaromas kitas langas: C-a <space>
Atidaromas ankstesnis langas: C-a <backspace>
Parodomas langų sąrašas, su galimybe pasirinkti norimą: C-a "
Keičiamas lango pavadinimas: C-a A

Regionų (padalintų langų) valdymo komandos

Padalinamas aktyvus langas horizontaliai: C-a S
Padalinamas aktyvus langas vertikaliai: C-a |
Pereinama į kitą regioną: C-a <tab>
Uždaromas aktyvus regionas: C-a X

Sukūrus naują regioną ir perėjus į jį, reikia arba jame sukurti naują langą (C-a S), arba atidaryti jau egzistuojantį langą (C-a <space> arba išsirinkti iš sukurtų langų sąrašo - C-a ").

SSH yra protokolas, leidžiantis saugiai prisijungti prie nutolusio kompiuterio (serverio) ir vykdyti jame komandas. Prie serverio galima prisijungti įprastu būdu - nurodant vartotojo vardą bei slaptažodį, arba naudojant SSH raktus. Naudojant SSH raktus jungiantis prie serverio tereikia įvesti paties rakto slaptažodį - serverio vartotojo slaptažodžio įvesti nebereikia.

SSH raktą sudaro 2 failų pora - privataus ir viešojo. Privatus raktas yra saugojamas vartotojo kompiuteryje, o viešas raktas yra patalpinamas serveryje.

SSH raktų nauda vartotojui

Kadangi jungiantis prie serverio reikia žinoti tik savo rakto slaptažodį, patalpinus viešąjį raktą kiekviename iš vartotojo serverių, nebereikia žinoti kiekvieno jų slaptažodžio. Jei vartotojo kompiuteryje veikia raktų agentas (ssh-agent), slaptažodį reiks įvesti tik vieną kartą - jis bus įsimenamas.

Žinoma, privataus rakto saugumą būtina užtikrinti, nes jį gavus ir žinant jo slaptažodį, bus galima prisijungti prie kiekvieno serverio, kuriame bus viešasis raktas.

SSH raktų nauda infrastruktūrai - įmonei

Dažna situacija, kuomet keli įmonės darbuotojai turi galimybę prisijungti prie įmonės serverio SSH protokolu vienu vartotoju (pvz.: valdyti interneto tinklalapio failus). Įprastu atveju, visiems darbuotojams turėtų būti patikėtas prisijungimo slaptažodis, o vartotojui nebeleidžiant prisijungti prie serverio (pvz.: išėjus iš darbo), slaptažodis turėtų būti pakeičiamas ir apie tai informuojami visi susiję darbuotojai. Esant dideliam darbuotojų kiekiui, tai gali sukelti nepatogumų ir saugumo spragų.

Naudojant SSH raktus, kiekvienas darbuotojas turi susigeneravęs savo raktus ir prie serverio jungiasi naudodamas ne slaptažodį, o SSH raktą. Apribojus vartotojo prisijungimo galimybę, iš serverio tiesiog pašalinamas jo viešasis raktas. Taip nėra paviešinamas pats slaptažodis ir realizuojamas didesnis saugumo lygis.

SSH raktų sukūrimas

SSH raktų pora sugeneruojama naudojant komandą:

$ ssh-keygen

Vartotojo bus paprašyta įvesti ir pakartoti slaptažodį ir bus sukurti 2 failai:

~/.ssh/id_rsa - privatus raktas

~/.ssh/id_rsa.pub - viešas raktas

Windows vartotojai gali naudoti puttygen.exe programą.

SSH rakto talpinimas serveryje

SSH viešieji raktai nutolusiame kompiuteryje (serveryje) talpinami faile, esančiame ~/.ssh/authorized_keys po vieną vienoje eilutėje - reikia įrašyti viešojo rakto failo turinį. Jį galima pamatyti įvykdžius komandą:

$ cat ~/.ssh/id_rsa.pub

Kadangi galima įrašyti keletą viešųjų raktų, keli vartotojai galės prisijungti, naudodamiesi viešojo rakto autentifikacijos principu.

Kadangi failas talpinamas vartotojo namų direktorijoje, su SSH raktu bus galima prisijungti tuo vartotoju, kurio direktorijoje bus patalpinti viešieji raktai.

Svarbu! Direktorijos ~/.ssh teisės turi būti 0700, o failo ~/.ssh/authorized_keys - 0600.

Taip pat viešąjį raktą galima įdiegti naudojant komandą:

$ ssh-copy-id <vartotojo vardas>@<serverio IP arba adresas> - įkelia viešąjį raktą į serverį ir nustato failų teises. Ačiū Vidmantui.

Prisijungimas prie SSH

Prie nutolusio kompiuterio (serverio), naudojant SSH protokolą, prisijungiama naudojant komandą ssh arba SSH klientą PuTTY (Windows vartotojams). Galimi variantai:

$ ssh <serverio IP arba adresas> - bus jungiamasi tuo pačiu vartotojo vardu

$ ssh <vartotojo vardas>@<serverio IP arba adresas> - bus jungiamasi nurodytu vartotojo vardu

$ ssh -i /kelias/iki/privataus/rakto <vartotojo vardas>@<serverio IP arba adresas> - jungiamasi nurodant privataus rakto kelią (jei jis yra kitoje direktorijoje)

$ ssh -o "PubkeyAuthentication no" <vartotojo vardas>@<serverio IP arba adresas> - jungiamasi nenaudojant viešojo rakto principo

Taip pat galima susikurti SSH konfigūracijos failą, kuriame įrašius serverio pavadinimą, jam priskyrus atitinkamą vartotoją, prievadą (port), bus jungiamasi nurodytais duomenimis. Pvz.: konfigūracijos failas: ~/.ssh/config

Host serveris
    HostName www.serverio-adresas.tld
    User admin
    PubkeyAuthentication yes

Komandinėje eilutėje užteks parašyti:

$ ssh serveris

ir automatiškai bus jungiamasi prie www.serverio-adresas.tld serverio vartotoju admin, naudojant SSH raktą. Analogiškai į konfigūracijos failą galima įrašyti kelis serverius.

Apie SSH ir jo panaudojimą taip pat rašė Sirex.

Kitas šaltinis (taip pat ir straipsnio iliustracijos): OpenSSH Public Key Authentication

Prezentacija buvo skirta renginiui StartupJam 2010.

Internete socialiai aktyvus asmuo neretai naudojasi keletu įvairių Interneto tarnybų - socialiniais tinklais, mikrotinklaraščiais, tinklaraščiais, socialinio žymėjimo tarnybomis ir pan., tad Interneto turinio (nuorodų) dalijimasis yra įprastas ir dažnas reiškinys.

Nuorodomis dalintis galima tiesiog nukopijuojant Interneto adresą ir įterpiant jį reikiamoje vietoje, naudojantis specialiomis programomis ar naršyklės priedais, arba tinklalapių siūlomomis priemonėmis.

Situacija lietuviškajame Internete

Panagrinėkime, ką siūlo Lietuvos populiariausi tinklalapiai, atsižvelgiant į tai, jog mikrotinklaraščiuose įrašų ilgis yra ribojamas ir reiktų naudoti nuorodų trumpinimą.

Delfi.lt

Siūloma dalintis populiariausiose tarnybose, tačiau Twitter nuoroda nesutrumpinama, o iš lietuviškų tarnybų siūloma dalintis nuorodomis tik Frype.lt

Lrytas.lt

Siūloma dalintis nuorodomis Facebook, LinkedIn, Twitter bet Frype.lt tarnybose. Twitter nuoroda sutrumpinama.

Alfa.lt

Siūloma dalintis tik Facebook socialiniame tinkle.

Balsas.lt

Siūloma dalintis Facebook, Klase.lt bet Twitter tarnybose. Nuoroda netrumpinama.

Kokia situacija populiariausiuose (pagal prenumeratorių kiekį, remiantis loger.lt) lietuviškuose tinklaraščiuose?

Nežinau.lt

Nėra dalijimosi galimybės

Marketer.lt

Nėra dalijimosi galimybės.

Racas.lt

Nėra dalijimosi galimybės.

Qemm.lt

Siūloma standartinė Blogas.lt dalijimosi forma su ShareThis ikona.

Karolis.Pocius.lt

Nėra dalijimosi galimybės.

Cafe.blogas.lt

Nėra dalijimosi galimybės.

PragaroVirtuve.lt

Nėra dalijimosi galimybės.

Radiocool.lt

Siūloma dalintis per Topix.lt

Simonas.Bartkus.lt

Siūloma dalintis Facebook, Delicious, Google, Tumblr tarnybose.

Išvados liūdnos - tiek Lietuvos naujienų portalai, tiek tinklaraščiai nėra linkę pasiūlyti įranių dalintis nuorodomis, o lietuviškos tarnybos yra išvis pamirštos, o juk turime ir socialinių tinklų (Klase.lt, Frype.lt, Draugas.lt...), ir mikrotinklaraščių (Blake.lt, Vibe.lt), ir nuorodų dalijimosi tarnybų (Topix.lt, Cut.lt, Hotweb.lt).

Nuorodų dalijimosi sprendimai

Egzistuoja nuorodų dalijimosi tarnybos, kurios siūlo įrankius tiek vartotojams (kaip naršyklės priedus), tiek tinklalapiams.

Sharethis.com

Viena seniausių ir populiariausių nuorodų dalijimosi tarnybų, suteikiančių dalijimosi mygtukus Interneto tinklalapiams, pateikiantis nuorodų statistiką. Vartotojams siūlomas Mozilla Firefox priedas bei bookmarklet'ai.

Addthis.com

Kita labai populiari ir funkcionalumu labai panaši tarnyba, pateikianti dalijimosi mygtuką bei nuorodų statistiką. Vartotojams siūlo Mozilla Firefox, Internet Explorer bei Google Chrome priedus.

Shareaholic.com

Nuorodų dalijimosi kompanija, kuri koncentruojasi į Interneto naršyklių priedų kūrimą, bei prižiūri atviros nuorodų ikonos iniciatyvą bei projektus buzzster.com bei sexybookmarks.net.

Submit.lt

Lietuviška nuorodų dalijimosi tarnyba, orientuota ne tik į užsienio, bet ir  į lietuviškas tarnybas (Klase.lt, Frype.lt, Blake.lt, Topix.lt). Tinklalapių savininkams siūlomas mygtukas su atvira nuorodų dalijimosi ikona bei automatiniu nuorodų trumpinimu mikrotinklaraščiams, vartotojams: IE8 papildukas ir Mozilla Firefox bookmarklet'as.

Atviros nuorodų dalijimosi ikonos

Kaip matėme iš egzistuojančių pavyzdžių, turinio dalijimosi formos tinklalapiuose labai skirtingos. Dėl to atsirado siekis sukurti vieną ikoną, kurią pamatę jau žinotume, kad ji reiškia nuorodų dalijimąsi, kaip dabar žinome, ką reiškia RSS ikona - . Pirma tokia ikona buvo Alekso Kingo sukurta ikona - , tačiau vėliau ji buvo parduota ShareThis/Nextumi kompanijai ir apraizgyta patentais.

Buvo pasiūlyta nauja atvira nuorodų dalijimosi ikona - , kurios naudojimas yra laisvas pagal Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 licenziją.

Visas atvirų ikonų rinkinys (RSS, OPML, OpenShare Icon, GeoTag Icon):

Baigiamasis žodis

Kviečiu visus tinklalapių ir tinklaraščių autorius prisidėti prie nuorodų dalijimosi iniciatyvos, arba papildyti funkcionalumą lietuviškomis tarnybomis bei pradėti naudoti atvirą nuorodų dalijimosi ikoną.

Vartotojams linkiu likti socialiai aktyviais Interneto visuomenės nariais dalintis atrastais Interneto resursais su aplinkiniais, tam pasirinkus tinkamus įrankius.

Šiandien Google pristatė savo naują paslaugą - Google Buzz.

Tai - Twitter bei Facebook sėkmės įkvėpta dalinimosi žinutėmis sistema. Kiekvienas Google paskyrą turintis vartotojas nurodo, kurių vartotojų įrašus (Buzz'us) jis nori matyti. Gautus įrašus vartotojai gali komentuoti, pažymėti, kad pastarieji jam patinka, persiųsti el. paštu.

Visas veiksmas vyksta GMail aplinkoje, o vartotojo žinutės matomos ir vartotojo profilyje, Google Reader aplinkoje matysite sekamų žmonių dalijamus (shared) įrašus.

Taip pat galima automatiškai įtraukti įrašų atnaujinimus iš kitų tinklalapių (Google Reader, FlickR, Twitter, Picasa, Blogger, Youtube, jūsų tinklalapio RSS...).

Tiek teorijos, o ką praktiškai mums duoda Buzz? Kaip jis įsipaišo Google produktų ir kitų Interneto servisų kontekste?

Kuo Buzz skiriasi nuo Twitter?

Buzz leidžia rašyti ne tik trumpas tekstines žinutes, bet ir prisegti nuotrauką ar įkelti nuorodą. Čia nereikia naudotis jokiais idiotiškais URL trumpinimo sevisais. Taip pat galima komentuoti įrašus, taip sukuriant hirarchinį ryšį turintį dialogą, kuo negali pasigirti Twitter. Atrodytų, viskas į vienus vartus, tačiau Buzz neturi jokio API (o gal aš tiesiog nemačiau?), leidžiančio išorinėms aplikacijoms komunikuoti su Buzz. Taip, yra RSS, yra importas iš kitų šaltinių, bet tai ne tas pats. O juk beveik visas Twitter aktyvumas vyksta būtent per išorines aplikacijas, naudojančias API...

Kuo Buzz skiriasi nuo Facebook?

Facebook - pilnavertis socialinis tinklas, su vartotojų profiliais, draugų ryšiais, socialinėmis grupėmis ir t.t. Buzz išpildo tik vieną „Facebook“ dalį - naujienas (News feed), kas šiame socialiniame tinkle yra ir taip gerai realizuota. Matau vienintelį Buzz privalumą - kitų šaltinių importą, kas rodo, jog Buzz yra kur kas atviresnis produktas (Facebook leidžia tik pats įkelti savo žinutes į Twitter, arba reikia naudotis atitinkamomis aplikacijomis).

Kodėl integracija į GMail?

Pastaraisiais metais didiesiems socialiniams tinklams skaičiuojant milijardus lankytojų, Google riekė šiame kepale yra labai plonytė. Ir negalima teigti, jog jie neturi tam įrankių - yra socialinis tinklas „Orkut“, tačiau jis populiarus berods tik Brazilijoje, yra Facebook Connect analogas „Google friend connect“, tačiau jis taip pat nėra pakankamai populiarus, nors naudoja atvirus standartus... Google Wave, kaip atskiras produktas, iš pradžių sukėlęs šurmulį, atrodo, taip pat nesulaukė tokio populiarumo, kokio buvo tikėtasi.

Atrodo, jog vieninteliai pasiteisinę Google produktai - jų paieškos sistema ir GMail. Pakišti „Buzz“ visiems GMail vartotojams po akimis yra teigiamas sprendimas, tačiau aš vadovaučiausi „Friendfeed“ kūrėjo Paul Bucheit išsakyta fraze: „If your product is great it doesn't have to be good“, todėl manau, kad Buzz, kaip (tariamai) pasiteisinusio produkto, vieta - ne kaip GMail vienos iš funkcijų, bet kaip atskiro produkto.

O gal ne viskas taip blogai?

Buzz iš esmės yra geras produkas. Produktas, kokio Google trūko, ir kurio bandoma suklijuoti atskirus Google produktus į vieną visumą.

Vis dėlto, manau, jog Google turi (per) daug atskirų produktų, kurie tiesiog neturi centrinio taško, apie kurį suktųsi visas veiksmas. Liūdna, bet neretai paslaugos viena kitą dubliuoja, užgoždamos viena kitą... Kas tai? Konkurencija viduje, ar nesugebėjimas suvaldyti projektų aukščiausiame lygyje?

Ir atrodo, jog tinkami sprendimai kažkada lyg ir buvo padaryti (turiu omenyje iGoogle, kuris gal ir galėtų būti tuo centriniu tašku), bet dabar juos pamiršus yra bandoma iš naujo išrasti dviratį.

Prieš didžiąsias metų šventes CARDS.LT padariau keletą patobulinimų, kad sveikinti draugus ir artimuosius būtų kur kas paprasčiau nei anksčiau.

Į kontaktų sąrašą įtraukę sau artimus žmones, visus kontaktus turėsite vienoje vietoje, o CARDS.LT pasirūpins, kad nepamirštumėte artimųjų gimtadienių.

Tam, kad galėtume kurti kontaktus, tereikia prisijungti su savo OpenID paskyra. Tam tiks ir Jūsų Google (GMail) ar Yahoo paskyra.

Prisijungę kairėje pusėje esančiame meniu "Vartotojo zona" matysime 2 naujus punktus:

• Kontaktai - kontaktų kūrimas, redagavimas:

• Gimtadieniai - kalendorius su Jūsų artimųjų gimtadieniais:

Jei esate patvirtinęs savo el. pašto adresą (tai galima padaryti pasirenkant punktą "Gauti atvirukai"), el. paštu gausite priminimus apie kitos dienos solinezantus:

Atvirukų kūrimas draugams dar niekada nebuvo toks paprastas. Jums nebereikės galvoti, koks draugo el. pašto adresas - CARDS.LT tuo pasirūpins už Jus, o draugų, turinčių Gravatar'us, bus rodomos ir nuotraukos.

Gerų švenčių! :)

Šiandien (2009 m. rugpjūčio 31 d.) - 5-oji tinklaraščių diena. Tradiciškai šią dieną skatinama parašyti įrašą su 5 naujai atrastų tinklaraščių rekomendacijomis.

Mano naujausi atradimai:

• Arvydas.net
• Zuper.lt
• ApleistosVietos.lt
• ŽinokITe, ką pirkti
• Zuokas.lt (kadangi pasikeitė RSS adresas, šįvakar peržiūrėdamas savo RSS prenumeratas, atradau iš naujo)

O ką naujo radai TU? :)

Plačiau apie tinklaraščių dieną day.lt ir blogday.org.

Raundas 1. Centralizuota sistema Vs. Decentralizuota sistema

IRC buvo sukurtas kaip protokolas, ir kiekvienas servisas veikia kaip atskira decentralizuota sistema, tuo tarpu Twitter yra centralizuota sistema ir visi vartotojai yra įsprausti į šios sistemos rėmus. Nepaisant to, jog visi duomenys (įskaitant ir vartotojo duomenis) yra perduodami vienam serviso tiekėjui, sistema yra kur kas jautresnė kitoms grėsmėms. Galime prisiminti Ma.gnolia pavyzdį, kuomet dėl kietojo disko gedimo buvo prarasti visi vartotojų duomenys, o pati sistema uždaryta neribotam laikui.
Taip, Twitter turi API, per kurį su sistema gali bendrauti bet kuri kita programa, ir netgi didžioji dalis aktyvumo vyksta išorinių programų pagalba, bet esmės tai nekeičia.

1:0 laimi IRC.

Raundas 2. Klientai (programos)

Yra sukurta daugybė programų, leidžiančių komunikuoti su Twitter per jų API. Pradedant tinklalapių įskiepiais, baigiant mobiliųjų telefonų aplikacijoms. Tai suteikia galimybę rinktis, o ne tik naudotis Twitter autorių sukurtomis priemonėmis. Integracija su mobiliaisiais įrenginiais, galimybė įkelti nuotraukas taip pat stiprina Twitter pozicijas, tačiau tai ne paties Twitter, o trečiųjų šalių nuopelnas.
IRC, būdamas protokolu, o ne servisu, pats neveikia savaime, tačiau programų kiekis taipogi didžiulis, protokolas aiškus ir dokumentuotas. Taipogi sukurta daugybė bibliotekų interakcijai su IRC serveriu, todėl nei viena šalis neturi privalumo šioje srityje.

Šiame raunde lygiosios, bendras rezultatas - 2:1

Raundas 3. Istorija ir paieška

Twitter turi galingą paieškos sistemą, kurios pavydi tiek Google, tiek kiti interneto servisai. Vartotojų žinutės yra saugomos ir gali būti pasiekiamos bet kuriuo metu... Deja, Twitter neleidžia peržiūrėti visų vartotojo žinučių, todėl tiek paieška, tiek informacijos ilgaamžiškumas nėra Twitter stiprioji pusė. Dėl to atsiranda įvairių servisų, skirtų kaupti Twitter žinutes, tačiau ideologiškai Twitter pasilieka prie trumpalaikės informacijos strategijos, kas būtent ir yra stiprioji IRC pusė.
Lyginti Twitter su pačiu IRC šioje vietoje nesąžininga, kadangi IRC pokalbių saugojimui reikalingos papildomos programos, o centralizuotos paieškos nėra, kadangi pati sistema necentralizuota.

Twitter lygina rezultatą - 2:2

Raundas 4. Trumpi įrašai Vs. Ilgi įrašai

Twitter leidžia kurti įrašus, ne ilgesnius nei 140 simbolių. Integracijai su SMS galbūt tai ir teigiamas sprendimas, bet juk ir SMS galima siųsti kelių puslapių, tad čia - neabejotinas sistemos trūkumas. Įkeliant ilgesnes nuorodas, būtinas jų trumpinimas, o tai vėl atsiremia į prilausomybę nuo trečiųjų šalių. Jei vienas ar keli URL trumpinimo servisai miršta - visos nuorodos miršta kartu.
Kažkada buvo pasirodęs prieštaringai vertinamas straipnis, jog Twitter pakeis RSS... No way.. Su savo 140 simbolių riba tai yra neįmanoma misija.
IRC neturi šių apribojimų, o pats bendravimas yra kur kas sklandesnis, nei Twitter.

3:2 IRC naudai.

Raundas 5. Draugai, sekėjai, whatever...

Twitter bendravimo principas yra vienas-su-daug. Tai reiškia, jog norėdamas, kad tavo žinutės būtų pastebėtos, turi turėti sekėjų, kitaip tavo rašliavos nepasieks jokios auditorijos (pvz.: žinutės "Kas žinote...", "Kaip manote..." neturės jokio atsako).
IRC - bendruomenių tinklas. Užtenka prisijungti prie teminio kanalo ir visi jo nariai matys tai, ką rašai. Ir tu matysi visą dialogą, tuo tarpu vienam Twitter vartotojui uždavus klausimą, atsakymus į jį matys tik jis pats ir visų atsakiusiųjų sekėjai, tačiau kiti vartotojai praranda dalį informacijos, nėra realizuojamas informacijos integralumas.
Rinkodaroje Twitter - galingas įrankis, leidžiantis išpopuliarinti produktą, kurti ryšius su produkto vartotojais, tačiau tai ne visada pasiekiama gražiais metodais. Dažnai sekėjai yra perkami, o pats Twitter vartotojo įėjimas į bendruomenę yra realizuojamas sekant visus, kiek įmanoma, žmones, nepriklausomai nuo tikslinės vartotojų grupės. Žinoma, yra vartotojų blokavimo galimybė, tačiau IRC tai yra realizuota kur kas geriau - yra vartotojo išmetimas iš kanalo, uždraudimas ir pan.

4:2 IRC pirmauja.

Raundas 6: Ergonomika

Šis punktas ginčytinas, kadangi dauguma Twitter aktyvumo sukuriama išorinėmis programomis, lygiai taip pat, kaip ir IRC. Visgi, žmonėms ko gero sudėtinga suprasti, kas tas serveris, kaip prie jo prisijungti, kaip registruoti slapyvardį... One.lt pavyzdys puikiai parodo, jog žmonėms pakanka elementarių funkcijų bendravimui. Aš tai vadinčiau vartotojų kompetencijos trūkumu ir bandos jausmu, tačiau skirkime čia tašką Twitter.

Galutinis rezultatas - 4:3 IRC naudai.

Tad nejaugi tik kritinė Twitter masė ir bandos jausmas lemia Twitter populiarumą ir IRC vartojimo smukimą? Laukiu jūsų komentarų.

Nuo 2009 metų sausio išduodamose naujose asmens tapatybės kortelėse yra įmontuoti lustai, kuriuose įrašyti skaitmeniniai sertifikatai. Šios priemonės leis vartotojui identifikuoti save elektroninėje erdvėje. Vartotojų identifikavimui pasirinktas atviras OpenID protokolas, o OpenID tiekėjo serveris, panašu, jau veikiantis.

Iniciatyva sveikintina, o žinant, jog Estijoje ji jau veikia, reikia tikėtis, jog pasiteisins ir Lietuvoje.

Prisijungimas vyksta specialiu įrenginiu nuskaitant asmens tapatybės kortelėje esantį skaitmeninį sertifikatą ir įvedant slaptažodį, taip užtikrinant tikrą asmens tapatybę.

Ką gi visa tai reiškia?

1. Pagaliau turėsime valstybiniu lygiu pripažintą technologiją, leidžiančią naudoti skaitmeninį parašą. Nebereikės būti prisirišus prie komercinių e-parašo tiekėjų. Ir galėsime e-parašu naudotis kiekvienas.
2. Prisijungti prie valstybinių institucijų galėsime naudodamiesi vien savo asmens identifikavimo kortele. Dabar norint internetu pildyti deklaraciją, peržiūrėti SoDRos duomenis ar naudotis bet kuria kita valstybine e-paslauga, būtina turėti sąskaitą banke ir e-bankininkystės sutartį. Dabar to nebereikės - patvirtinti savo tapatybę nebereiks tarpinio žingsnio - komercinio nevalstybinio banko.
3. Interneto tinklalapiai, naudojantys OpenID vartotojų autentifikacijai, galės gauti tikslius vartotojo duomenis: vardą, pavardę, gimimo datą etc. Taip bus atveriamos papildomos galimybės e-komercijai bei kitoms elektroninėje erdvėje teikiamoms paslaugoms, kurioms reikia patvirtinti vartotojo tapatybę.
4. Atvirų pasauliniu lygiu pripažintų standartų adaptavimas rodo, jog Lietuva neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų.

Informacijos šaltiniai:

• Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM.
• Mano kolegos Audriaus - openid.lt autoriaus - žinutė (ko gero iš OpenID Europe):