lescinskas.lt

Šiandien Google pristatė savo naują paslaugą - Google Buzz.

Tai - Twitter bei Facebook sėkmės įkvėpta dalinimosi žinutėmis sistema. Kiekvienas Google paskyrą turintis vartotojas nurodo, kurių vartotojų įrašus (Buzz'us) jis nori matyti. Gautus įrašus vartotojai gali komentuoti, pažymėti, kad pastarieji jam patinka, persiųsti el. paštu.

Visas veiksmas vyksta GMail aplinkoje, o vartotojo žinutės matomos ir vartotojo profilyje, Google Reader aplinkoje matysite sekamų žmonių dalijamus (shared) įrašus.

Taip pat galima automatiškai įtraukti įrašų atnaujinimus iš kitų tinklalapių (Google Reader, FlickR, Twitter, Picasa, Blogger, Youtube, jūsų tinklalapio RSS...).

Tiek teorijos, o ką praktiškai mums duoda Buzz? Kaip jis įsipaišo Google produktų ir kitų Interneto servisų kontekste?

Kuo Buzz skiriasi nuo Twitter?

Buzz leidžia rašyti ne tik trumpas tekstines žinutes, bet ir prisegti nuotrauką ar įkelti nuorodą. Čia nereikia naudotis jokiais idiotiškais URL trumpinimo sevisais. Taip pat galima komentuoti įrašus, taip sukuriant hirarchinį ryšį turintį dialogą, kuo negali pasigirti Twitter. Atrodytų, viskas į vienus vartus, tačiau Buzz neturi jokio API (o gal aš tiesiog nemačiau?), leidžiančio išorinėms aplikacijoms komunikuoti su Buzz. Taip, yra RSS, yra importas iš kitų šaltinių, bet tai ne tas pats. O juk beveik visas Twitter aktyvumas vyksta būtent per išorines aplikacijas, naudojančias API...

Kuo Buzz skiriasi nuo Facebook?

Facebook - pilnavertis socialinis tinklas, su vartotojų profiliais, draugų ryšiais, socialinėmis grupėmis ir t.t. Buzz išpildo tik vieną „Facebook“ dalį - naujienas (News feed), kas šiame socialiniame tinkle yra ir taip gerai realizuota. Matau vienintelį Buzz privalumą - kitų šaltinių importą, kas rodo, jog Buzz yra kur kas atviresnis produktas (Facebook leidžia tik pats įkelti savo žinutes į Twitter, arba reikia naudotis atitinkamomis aplikacijomis).

Kodėl integracija į GMail?

Pastaraisiais metais didiesiems socialiniams tinklams skaičiuojant milijardus lankytojų, Google riekė šiame kepale yra labai plonytė. Ir negalima teigti, jog jie neturi tam įrankių - yra socialinis tinklas „Orkut“, tačiau jis populiarus berods tik Brazilijoje, yra Facebook Connect analogas „Google friend connect“, tačiau jis taip pat nėra pakankamai populiarus, nors naudoja atvirus standartus... Google Wave, kaip atskiras produktas, iš pradžių sukėlęs šurmulį, atrodo, taip pat nesulaukė tokio populiarumo, kokio buvo tikėtasi.

Atrodo, jog vieninteliai pasiteisinę Google produktai - jų paieškos sistema ir GMail. Pakišti „Buzz“ visiems GMail vartotojams po akimis yra teigiamas sprendimas, tačiau aš vadovaučiausi „Friendfeed“ kūrėjo Paul Bucheit išsakyta fraze: „If your product is great it doesn't have to be good“, todėl manau, kad Buzz, kaip (tariamai) pasiteisinusio produkto, vieta - ne kaip GMail vienos iš funkcijų, bet kaip atskiro produkto.

O gal ne viskas taip blogai?

Buzz iš esmės yra geras produkas. Produktas, kokio Google trūko, ir kurio bandoma suklijuoti atskirus Google produktus į vieną visumą.

Vis dėlto, manau, jog Google turi (per) daug atskirų produktų, kurie tiesiog neturi centrinio taško, apie kurį suktųsi visas veiksmas. Liūdna, bet neretai paslaugos viena kitą dubliuoja, užgoždamos viena kitą... Kas tai? Konkurencija viduje, ar nesugebėjimas suvaldyti projektų aukščiausiame lygyje?

Ir atrodo, jog tinkami sprendimai kažkada lyg ir buvo padaryti (turiu omenyje iGoogle, kuris gal ir galėtų būti tuo centriniu tašku), bet dabar juos pamiršus yra bandoma iš naujo išrasti dviratį.

Prieš didžiąsias metų šventes CARDS.LT padariau keletą patobulinimų, kad sveikinti draugus ir artimuosius būtų kur kas paprasčiau nei anksčiau.

Į kontaktų sąrašą įtraukę sau artimus žmones, visus kontaktus turėsite vienoje vietoje, o CARDS.LT pasirūpins, kad nepamirštumėte artimųjų gimtadienių.

Tam, kad galėtume kurti kontaktus, tereikia prisijungti su savo OpenID paskyra. Tam tiks ir Jūsų Google (GMail) ar Yahoo paskyra.

Prisijungę kairėje pusėje esančiame meniu "Vartotojo zona" matysime 2 naujus punktus:

• Kontaktai - kontaktų kūrimas, redagavimas:

• Gimtadieniai - kalendorius su Jūsų artimųjų gimtadieniais:

Jei esate patvirtinęs savo el. pašto adresą (tai galima padaryti pasirenkant punktą "Gauti atvirukai"), el. paštu gausite priminimus apie kitos dienos solinezantus:

Atvirukų kūrimas draugams dar niekada nebuvo toks paprastas. Jums nebereikės galvoti, koks draugo el. pašto adresas - CARDS.LT tuo pasirūpins už Jus, o draugų, turinčių Gravatar'us, bus rodomos ir nuotraukos.

Gerų švenčių! :)

Šiandien (2009 m. rugpjūčio 31 d.) - 5-oji tinklaraščių diena. Tradiciškai šią dieną skatinama parašyti įrašą su 5 naujai atrastų tinklaraščių rekomendacijomis.

Mano naujausi atradimai:

• Arvydas.net
• Zuper.lt
• ApleistosVietos.lt
• ŽinokITe, ką pirkti
• Zuokas.lt (kadangi pasikeitė RSS adresas, šįvakar peržiūrėdamas savo RSS prenumeratas, atradau iš naujo)

O ką naujo radai TU? :)

Plačiau apie tinklaraščių dieną day.lt ir blogday.org.

Twitter buvo sukurtas kaip mikrotinklaraščių sistema. Iš esmės tai tie patys tinklaraščiai, skirti žmonėms, neturintiems laiko rašyti tinklaraščių įrašus ar tiesiog neturintiems ką pasakyti tiek, kad tai išsivystytų į tinklaraščio įrašą.
Viskas atrodo lyg ir gražu - turi, ką parašyti, rašai tinklaraščio įrašą, nori tik mestelti vieną-kitą mintį ar nuorodą, parašai mikro-tinklaraščio įrašą.
Visgi, fenomenalus Twitter populiarumo augimas yra sąlygojamas ne pavienių įrašų, o bendravimo, ryšio tarp tavęs ir tavo sekėjų palaikymo, žinučių persiuntimo (re-tweet), teminių įrašų (hash-tags) rašymas.
Galų gale viskas išaugo į realaus laiko bendravimo sistemą.
Bet juk turėjome IRC ir jis puikiai veikė, tad kas gi nutiko, ir ar tikrai Twitter yra pranašesnis už IRC? O gal jis ir RSS gali pakeisti?
Skelbiame kovą - įvertinkime Twitter ir IRC įvairiais aspektais.

Raundas 1. Centralizuota sistema Vs. Decentralizuota sistema

IRC buvo sukurtas kaip protokolas, ir kiekvienas servisas veikia kaip atskira decentralizuota sistema, tuo tarpu Twitter yra centralizuota sistema ir visi vartotojai yra įsprausti į šios sistemos rėmus. Nepaisant to, jog visi duomenys (įskaitant ir vartotojo duomenis) yra perduodami vienam serviso tiekėjui, sistema yra kur kas jautresnė kitoms grėsmėms. Galime prisiminti Ma.gnolia pavyzdį, kuomet dėl kietojo disko gedimo buvo prarasti visi vartotojų duomenys, o pati sistema uždaryta neribotam laikui.
Taip, Twitter turi API, per kurį su sistema gali bendrauti bet kuri kita programa, ir netgi didžioji dalis aktyvumo vyksta išorinių programų pagalba, bet esmės tai nekeičia.

1:0 laimi IRC.

Raundas 2. Klientai (programos)

Yra sukurta daugybė programų, leidžiančių komunikuoti su Twitter per jų API. Pradedant tinklalapių įskiepiais, baigiant mobiliųjų telefonų aplikacijoms. Tai suteikia galimybę rinktis, o ne tik naudotis Twitter autorių sukurtomis priemonėmis. Integracija su mobiliaisiais įrenginiais, galimybė įkelti nuotraukas taip pat stiprina Twitter pozicijas, tačiau tai ne paties Twitter, o trečiųjų šalių nuopelnas.
IRC, būdamas protokolu, o ne servisu, pats neveikia savaime, tačiau programų kiekis taipogi didžiulis, protokolas aiškus ir dokumentuotas. Taipogi sukurta daugybė bibliotekų interakcijai su IRC serveriu, todėl nei viena šalis neturi privalumo šioje srityje.

Šiame raunde lygiosios, bendras rezultatas - 2:1

Raundas 3. Istorija ir paieška

Twitter turi galingą paieškos sistemą, kurios pavydi tiek Google, tiek kiti interneto servisai. Vartotojų žinutės yra saugomos ir gali būti pasiekiamos bet kuriuo metu... Deja, Twitter neleidžia peržiūrėti visų vartotojo žinučių, todėl tiek paieška, tiek informacijos ilgaamžiškumas nėra Twitter stiprioji pusė. Dėl to atsiranda įvairių servisų, skirtų kaupti Twitter žinutes, tačiau ideologiškai Twitter pasilieka prie trumpalaikės informacijos strategijos, kas būtent ir yra stiprioji IRC pusė.
Lyginti Twitter su pačiu IRC šioje vietoje nesąžininga, kadangi IRC pokalbių saugojimui reikalingos papildomos programos, o centralizuotos paieškos nėra, kadangi pati sistema necentralizuota.

Twitter lygina rezultatą - 2:2

Raundas 4. Trumpi įrašai Vs. Ilgi įrašai

Twitter leidžia kurti įrašus, ne ilgesnius nei 140 simbolių. Integracijai su SMS galbūt tai ir teigiamas sprendimas, bet juk ir SMS galima siųsti kelių puslapių, tad čia - neabejotinas sistemos trūkumas. Įkeliant ilgesnes nuorodas, būtinas jų trumpinimas, o tai vėl atsiremia į prilausomybę nuo trečiųjų šalių. Jei vienas ar keli URL trumpinimo servisai miršta - visos nuorodos miršta kartu.
Kažkada buvo pasirodęs prieštaringai vertinamas straipnis, jog Twitter pakeis RSS... No way.. Su savo 140 simbolių riba tai yra neįmanoma misija.
IRC neturi šių apribojimų, o pats bendravimas yra kur kas sklandesnis, nei Twitter.

3:2 IRC naudai.

Raundas 5. Draugai, sekėjai, whatever...

Twitter bendravimo principas yra vienas-su-daug. Tai reiškia, jog norėdamas, kad tavo žinutės būtų pastebėtos, turi turėti sekėjų, kitaip tavo rašliavos nepasieks jokios auditorijos (pvz.: žinutės "Kas žinote...", "Kaip manote..." neturės jokio atsako).
IRC - bendruomenių tinklas. Užtenka prisijungti prie teminio kanalo ir visi jo nariai matys tai, ką rašai. Ir tu matysi visą dialogą, tuo tarpu vienam Twitter vartotojui uždavus klausimą, atsakymus į jį matys tik jis pats ir visų atsakiusiųjų sekėjai, tačiau kiti vartotojai praranda dalį informacijos, nėra realizuojamas informacijos integralumas.
Rinkodaroje Twitter - galingas įrankis, leidžiantis išpopuliarinti produktą, kurti ryšius su produkto vartotojais, tačiau tai ne visada pasiekiama gražiais metodais. Dažnai sekėjai yra perkami, o pats Twitter vartotojo įėjimas į bendruomenę yra realizuojamas sekant visus, kiek įmanoma, žmones, nepriklausomai nuo tikslinės vartotojų grupės. Žinoma, yra vartotojų blokavimo galimybė, tačiau IRC tai yra realizuota kur kas geriau - yra vartotojo išmetimas iš kanalo, uždraudimas ir pan.

4:2 IRC pirmauja.

Raundas 6: Ergonomika

Šis punktas ginčytinas, kadangi dauguma Twitter aktyvumo sukuriama išorinėmis programomis, lygiai taip pat, kaip ir IRC. Visgi, žmonėms ko gero sudėtinga suprasti, kas tas serveris, kaip prie jo prisijungti, kaip registruoti slapyvardį... One.lt pavyzdys puikiai parodo, jog žmonėms pakanka elementarių funkcijų bendravimui. Aš tai vadinčiau vartotojų kompetencijos trūkumu ir bandos jausmu, tačiau skirkime čia tašką Twitter.

Galutinis rezultatas - 4:3 IRC naudai.

Tad nejaugi tik kritinė Twitter masė ir bandos jausmas lemia Twitter populiarumą ir IRC vartojimo smukimą? Laukiu jūsų komentarų.

Nuo 2009 metų sausio išduodamose naujose asmens tapatybės kortelėse yra įmontuoti lustai, kuriuose įrašyti skaitmeniniai sertifikatai. Šios priemonės leis vartotojui identifikuoti save elektroninėje erdvėje. Vartotojų identifikavimui pasirinktas atviras OpenID protokolas, o OpenID tiekėjo serveris, panašu, jau veikiantis.

Iniciatyva sveikintina, o žinant, jog Estijoje ji jau veikia, reikia tikėtis, jog pasiteisins ir Lietuvoje.

Prisijungimas vyksta specialiu įrenginiu nuskaitant asmens tapatybės kortelėje esantį skaitmeninį sertifikatą ir įvedant slaptažodį, taip užtikrinant tikrą asmens tapatybę.

Ką gi visa tai reiškia?

1. Pagaliau turėsime valstybiniu lygiu pripažintą technologiją, leidžiančią naudoti skaitmeninį parašą. Nebereikės būti prisirišus prie komercinių e-parašo tiekėjų. Ir galėsime e-parašu naudotis kiekvienas.
2. Prisijungti prie valstybinių institucijų galėsime naudodamiesi vien savo asmens identifikavimo kortele. Dabar norint internetu pildyti deklaraciją, peržiūrėti SoDRos duomenis ar naudotis bet kuria kita valstybine e-paslauga, būtina turėti sąskaitą banke ir e-bankininkystės sutartį. Dabar to nebereikės - patvirtinti savo tapatybę nebereiks tarpinio žingsnio - komercinio nevalstybinio banko.
3. Interneto tinklalapiai, naudojantys OpenID vartotojų autentifikacijai, galės gauti tikslius vartotojo duomenis: vardą, pavardę, gimimo datą etc. Taip bus atveriamos papildomos galimybės e-komercijai bei kitoms elektroninėje erdvėje teikiamoms paslaugoms, kurioms reikia patvirtinti vartotojo tapatybę.
4. Atvirų pasauliniu lygiu pripažintų standartų adaptavimas rodo, jog Lietuva neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų.

Informacijos šaltiniai:

• Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM.
• Mano kolegos Audriaus - openid.lt autoriaus - žinutė (ko gero iš OpenID Europe):

2009-01-16 popiet vykusio protesto metu į Lietuvos portalus suplūdo minios internautų, ieškančių paskutinių naujienų apie vykstančias riaušes.

Deja, daugeliui teko nusivilti, kuomet daugelis portalų tapo nepasiekiami - serveriai neatlaikė ženkliai išaugusio užklausų kiekio.

Populiausias Interneto portalas "Delfi" buvo nepasiekiamas:

Be pagrindinio serverio lūžo ir statinį turinį aptarnaujantys Delfi.lt, Lrytas.lt (net spartusis web-serveris nginx smigo) bei Balsas.lt serveriai:

Taip pat buvo galima pamatyti ir užsklandas, jog serveriuose atliekama techninė profilaktika, arba vykdomi atnaujinimo darbai (et, kaip nelaiku):

Stengdamesi sumažinti serverio apkrautumą, Alfa.lt kuriam laikui buvo įkėlę statinę straipsnio versiją (beje, išsaugotą iš MS Word - et, kaip neprofesionalu...):

Tokie atvejai tik parodo, kokie neoptimizuoti didelėms apkrovoms yra lietuviški interneto tinklalapiai. Taigi egzistuoja reali grėsmė, jog įvykdžius DoS atakas gali būti sutrikdytas šių sistemų darbas...

Nulūžusių naujienų portalų galerija.

Socialinis tinklas klase.lt nuo šiandien lankytojus pasitinka nauja išvaizda bei galimybėmis.

Nuo pat tinklalapio veikimo pradžios tai - visiškai iš naujo sukurta versija.

Per beveik metus trukusią projektavimo bei programavimo stadiją buvo atlikta per 1000 skirtingų užduočių, sukurtas naujas dizainas, sumažintas vartotojus erzinančių reklamų kiekis.

Naujojoje versijoje išliko tie patys bendravimo įrankiai su klasiokais bei grupiokais. Socialiniai veiksniai išplėtoti įkuriant naują skyrelį "Klubai", o ir pats bendravimas koncentruotas į patį vartotoją, o ne tik į socialines grupes. Vartotojui suteikiama saviraškos laisvė - vartotojas gali kurti savo apklausas, rašyti tinklaraštį (deja, kol kas nėra RSS prenumeratos), kurti fotoalbumus. Labiau išreikštas ir bendravimas su draugais, savo socialinės aplinkos kūrimas.

Vis dėlto, kol kas tai yra "Beta" versija, todėl nenumatytų klaidų galimybė yra tikėtina, tačiau reikia tikėtis, jog artimiausiu metu jos bus ištaisytos ir klase.lt taps pilnaverte bendravimo ir saviraiškos erdve.

Nuoroda: klase.lt tinklaraštis.

Neseniai Google išplatino Interneto naršyklių saugumo žinyną. Žinomo lenkų hakerio ir saugumo eksperto Michalo Zalewskio redaguojamame žinyne apžvelgiamos populiariausios Interneto naršyklės įvairiais saugumo aspektais, lyginamas jų atsparumas įvairioms atakoms. Neabejotinai naudingas šaltinis besidomintiems Interneto tinklalapių saugumu.

Didžiųjų Interneto servisų bei socialinių tinklų tarpusavio kovoje matoma akivaizdi tendencija - plėtra į kitus tinklalapius. Panašūs principai, beveik identiški servisų starto laikai, panašūs net pavadinimai: Facebook paleido "Facebook Connect", Google - "Friend Connect". Šįsyk plačiau apie pastarąjį.

Google nusitaikė į mėgėjiškų vartotojų ratą. "Friend Connect" įdiegimas į tinklalapį nereikalauja jokių programavimo žinių. Į tinklalapį įterpiami Javascript kodai sugeneruoja visą reikiamą vaizdą ir realizuoja funkcionalumą.

Prie "Friend Connect" prisijungti gali kiekvienas vartotojas, turinti Google ar OpenID paskyrą. Toks žingsnis yra logiškas ir priimtinas, siekiant atvirais standartais kovoti prieš kur kas agresyviau besielgiantį "Facebook".

Šiuo metu į tinklalapius gali būti įterpti šios aplikacijos:

• Narių sąrašas
• Prisijungimo forma
• Wall (siena/svečių knyga)
• Review/Rate (viso tinklalapio ar atskiro puslapio reitingavimas bei komentavimas)
• Kita sava "OpenSocial" aplikacija.

OpenSocial naudojimas - taipogi svarbus žingsnis palaikant atviruosius standartos (nors ir inicijuotus paties Google). Žinant, jog OpenSocial aplikacijų platformą palaiko dauguma socialinių tinklų (žinoma, išskyrus Facebook), "Friend Connect" gali sulaukti sėkmės.

Vis dėlto, nepaisant šių teigiamų dalykų, kol kas nedėčiau šių aplikacijų į savo tinklalapį. Pagrindinė to priežastis - visiška priklausomybė nuo vieno serviso tiekėjo. Tiek vartotojų tapatybė, tiek visa vartotojų sukurta informacija bus saugoma ir disponuojama per Google. Kad ir kaip pasitikėčiau ir gerbčiau šį IT gigantą, noras pačiam kontroliuoti situaciją daro savo. Tačiau tinklalapiuose, kurie neturi savo vartotojų, kurie nepasirengę investuoti į socialinių veiksnių kūrimą ir diegimą, tinklaraščiuose, "Friend Connect" gali padėti sukurti papildomą vertę.

Kitame rašinyje pasistengsiu apžvelgti panašią sistemą "Facebook Connect"

Neseniai Google įdiegė OpenID palaikymą į savo servisus. Tai leidžia prie OpenID palaikančių tinklalapių jungtis naudojantis Google paskyras turintiems vartotojams. Deja, kol nedaugelis tinklalapių tai leidžia.

Visgi, kaip tai veikia, galime pažiūrėti cards.lt tinklalapyje:

1. Tinklalapyje, kuriame leidžiama prisijungti su Google paskyra, pasirenkame punktą "Prisijungti su GMail".

2. Jei nesame prisijungę prie savo Google paskyros, matome prisijungimo langą. Prisijungiame:

3. Patvirtiname, kad leidžiame prisijungti prie tinklalapio:

4. Naudojamės vartotojams skirtomis funkcijomis.